Nozīme baltu valodās: kognitīvā pētījumu perspektīva

 

Organizatori:


 

Apraksts:


Jau vairākus gadu desmitus vērojama augoša interese par kognitīvajām zinātnēm un to sniegtajām iespējām valodas jautājumu pētīšanā. Lielākā uzmanība, bez šaubām, tiek pievērsta dažādu valodas vienību semantikai: afiksu un "mazo vārdu" (prievārdu, partikulu) polisēmijai, atsevišķu leksēmu, savienojumu vai teikumu nozīmēm, diskursa analīzei, konceptuālajai metaforai dažādu tematiku diskursos, tēlainajai valodai un citiem nozīmes aspektiem. Semantiskā analīze un nozīmju motivācijas meklējumi dominē arī baltu valodām veltītos pētījumos, kuros tiek aplūkota telpas un laika izteikšana ar locījumiem un prievārdiem (skat. piemēram, Apse 2011; Šeškauskienė un Žilinskaitė-Šinkūnienė 2015; Žilinskaitė-Šinkūnienė u. c. 2019; Žilinskaitė-Šinkūnienė un Šeškauskienė 2021), ar darbības vārdiem vai to priedēkļiem (Mikulskas 2005; Šeškauskienė 2021). Ar fleksīvo valodu pētījumiem tiek apstiprināti un precizēti arī noteikti metodoloģiskie aspekti, tiek diskutēts un aicināts meklēt specifiskākus, konkrētai valodai nozīmīgus analīzes kritērijus (skat. piemēram, Urbonaitė u. c. 2019). 

Šajā sekcijā vēlamies apvienot pētniekus, kas interesējas par kognitīvo nozīmes analīzi, un aicinām iesniegt referātus, kas saistīti ar nozīmes problemātiku vienā vai abās baltu valodās, vai salīdzinot tās ar citām valodām. Kognitīvā pieeja var tikt balstīta korpusos, psiholingvistiskos eksperimentos vai citās izvēlētās metodēs. Gaidām arī ar lingvistisko semantiku saistītus starpdisciplinārus referātus. Turklāt aicinām izvirzīt jautājumus par metodoloģijas piemērošanu baltu valodām vai jaunu metodoloģiju izstrādi. 

 

Literatūra

 

Apstiprinātie referāti:


  • Anita Helviga, Diāna Laiveniece
    Stabilitātes un mainīguma aspekts retorisko figūru jēdzieniskajā izpratnē un lietojumā

  • Domicelė Jonauskaitė
    Lithuanian colour-emotion associations: A cross-cultural comparison with Latvia, Estonia, and other 34 nations

  • Samanta Kietytė
    Priešdėlis per-: reikšmės ir jų motyvacija

  • Regina Kvašytė
    Sākotnējo nozīmi zaudējusī latviešu radniecības leksika lietuviešu tulkojumos

  • Jūratė Lubienė, Dalia Pakalniškienė
    Kūno dalių konceptualiųjų požymių reprezentacija leksikos sistemoje

  • Silvija Papaurėlytė-Klovienė
    Žodžio miškas asociacijų laukas lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje

  • Svetlana Polkovņikova
    Vērtējuma kategorijas verbalizācija zinātniskajā diskursā

  • Ieva Stasiūnaitė
    On the meaning of some prepositions in Lithuanian and English

  • Inesa Šeškauskienė
    Prepositional polysemy revisited. The English against vs the Lithuanian prieš
  • Jurģis Šķilters, Līga Zariņa, Solvita Umbraško
    Haptic and visual space in Latvian: Differences, discrepancies, and shared principles

  • Loreta Vaičiulytė Semėnienė
    Violetinė spalva dabartinėje lietuvių kalboje

  • Jurģis Šķilters, Baiba Trinīte
    Recognition accuracy of Latvian affective speech prosody units in different cultures

  • Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė
    Motivation of prepositional polysemy: The case of Latvian PRET

 

Tēžu iesniegšana: 


Ja vēlaties lasīt referātu šajā sekcijā, lūdzam aizpildīt tēžu iesniegšanas formu.