Baltų kalbų elektroniniai ištekliai gramatikos tyrimuose

 

Organizatoriai:

 

Aprašymas:

Pastaraisiais metais sparčiai išaugo kalbos duomenų analizės poreikis, naudojant įvairių tipų tekstynų, duomenų bazių, elektroninių žodynų ir kt. išteklių teikiamas galimybes, pagrįstas įvairiais statistikos ir tekstynų lingvistikos metodais, taip pat kalbos duomenų apdorojimo ir anotavimo galimybėmis. Kadangi tekstynų ir kitų elektroninių išteklių duomenys gali būti naudojami tiek sinchroniškai, tiek diachroniškai analizuojant kalbą, tai leidžia ne tik remtis tradiciniais ir aprobuotais metodais, bet ir plėtoti naujas skirtingų kalbų ir jų atmainų, taip pat ir baltų, teorines ir praktines prieigas, siekiant pažinti jų gramatikos sistemas. 

XIV Tarptautinio baltistų kongreso sekcija „Baltų kalbų elektroniniai ištekliai gramatikos tyrimuose“ sumanyta kaip forumas, skirtas keistis naujomis ir kūrybiškomis idėjomis tarp tyrėjų, kurie labiausiai domisi įvairiomis gramatikos sritimis ir jos tarpdisciplininėmis sritimis, o savo tyrimus grindžia įvairių baltų kalbų (latvių, lietuvių, prūsų) tekstynų, duomenų bazių, žodynų ir kitų elektroninių išteklių medžiaga, taip pat tekstynų lingvistikos metodologija. 

Pabrėžtina, kad tiek latvių, tiek lietuvių kalbos tam tikrų sričių medžiaga jau yra sukaupta įvairiuose sinchroniniuose ir diachroniniuose elektroniniuose ištekliuose (pvz., Aleksaitė ir kt. 2011; Rimkutė ir kt. 2013; Dadurkevičius 2020a, 2020b; Andronova ir kt. 2022; Levāne-Petrova ir kt. 2023; taip pat žr. NKK https://korpuss.lv/; Spector ir kt. https://tezaurs.lv/), taip pat aktyviai kuriami nauji tekstynai ir duomenų bazės bei kiti ištekliai (pvz., Latvijos WordNet, žr. https://wordnet.ailab.lv/; Latvių morfemų ir žodžių darybos modelių duomenų bazė, žr. https://www.dlmdm.lu.lv/). Todėl tuo pačiu metu atliekamas ir plataus masto baltų kalbų gramatinės ir semantinės sistemos tyrimas, kuris remiasi šiais ištekliais ir kartu leidžia juos tobulinti. Tai, savo ruožtu, skatina diskutuoti apie šios krypties tyrimus su tarptautine baltų kalbų tyrėjų mokslo bendruomene. 

Sekcijoje laukiama pranešimų, kurie plečia teorinį ir praktinį suvokimą ir žinias tiek apie atskiras baltų kalbas ir jų atmainas bei kalbų kontaktus, tiek apie bendrus kalbų sistemos dėsningumus, paremtus įvairios apimties ir pobūdžio elektroniniais ištekliais bei taikomais tyrimo metodais. 

Pagrindiniai sekcijoje diskutuojami klausimai, taip pat laukiant ir kitų su gramatika ir kalbos elektroniniais ištekliais susijusių temų, yra šie: 

  • baltų kalbų tekstynų, duomenų bazių, žodynų ir kt. elektroninių išteklių naudojimas analizuojant įvairius gramatikos (morfologijos, darybos, sintaksės, fonetikos) reiškinius tiek atskirose baltų kalbose ir jų atmainose, tiek kontrastiniu, tipologiniu ir kognityviniu požiūriais; 
  • įvairių tipų korpusai, jų deriniai analizuojant įvairias baltų kalbų gramatikos sritis; 
  • baltų kalbų elektroniniai ištekliai ir gramatinės sistemos raidos analizė; 
  • baltų kalbų elektroninių išteklių ir gramatikos sąsajos (semantika, pragmatika ir kt.). 

  

Literatūra  

 

Patvirtinti pranešimai:

  • Vanesa Balmane
    Determinatīvie salikteņi lietvārdsGEN + lietvārds “Latviešu valodas morfēmu un vārddarināšanas modeļu datubāzes” materiālā

  • Ineta Balode, Dzintra Lele-Rozentāle
    Leksēmas gramatizācija un gramatiskā raksturojuma atspoguļojums leksikogrāfijā

  • Agnė Bielinskienė
    Lietuvių kalbos automatinės sintaksinės analizės plėtojimas ir problematika

  • Diana Burbienė
    Naujų lietuvių kalbos žodžių eksperimentas žmogiškajam ir dirbtiniam intelektui

  • Anita Butāne
    Terminelementi morfēmu un terminu datubāzēs

  • Anna Frīdenberga
    Salikteņu un vārdu savienojumu šķīrums – viens no problemātiskiem jautājumiem, veidojot “Latviešu valodas vēsturisko vārdnīcu”

  • Daiki Horiguchi
    Saliktie divdabji ar pirmajiem internacionālajiem elementiem: korpusu datu analīze

  • Dalia Jakulytė, Asta Balčiūnienė
    Senųjų raštų leksikos ir morfologijos sistemos prototipo – „Knygos nobažnystės“ duomenų bazės – plėtra morfemikos ir žodžių darybos tyrimams

  • Erika Jasionytė-Mikučionienė
    Lietuvių kalbos klausiamųjų dalelyčių raidos aspektai

  • Giedrė Junčytė
    The emotive, perception and cognition middles in Lithuanian: a corpus-based study

  • Andra Kalnača, Ilze Lokmane
    Latviešu valodas konstrukcija kas tur ko + nenoteiksme un miratīvs: korpusa datu analīze

  • Kristīne Levāne-Petrova, Mikus Grasmanis, Baiba Saulīte
    “Nacionālās korpusu kolekcijas” izmantošana latviešu valodas biežuma saraksta izveidē

  • Gunta Ločmele
    Pirmās latviešu reklāmas kā valodu kontaktu un tulkošanas attīstības pētījumu avots

  • Paula Miķelsone
    Vokāļu kontrakcija priedēkļa un saknes sadurā runas korpusu datos

  • Gunta Nešpore-Bērzkalne, Madara Stāde
    The variety of semantic links in the electronic dictionary “Tēzaurs”

  • Jurgis Pakerys, Agnė Navickaitė-Klišauskienė, Virginijus Dadurkevičius
    Mišriuoju būdu sudaryti daiktavardžiai Jungtinio lietuvių kalbos tekstyno duomenimis

  • Erika Rimkutė
    Nauji lietuvių kalbos gramatiškai anotuoti tekstynai: morfologiškai anotuoto tekstyno rengimas

  • Baiba Saulīte, Ilze Auziņa
    Spontānas runas marķējuma līmeņi un gramatiskā analīze

  • Inta Urbanoviča
    Čehu valodas elektroniskās lietojumprogrammas “Morfio” izmantošana latviešu valodas paronīmu izpētē

  • Evelīna Zilgalve
    Latviešu valodas elektronisko resursu izmantojums valodas konsultācijās

 

Tezių teikimas: 

Jei norite skaityti pranešimą šioje sekcijoje, prašome užpildyti tezių teikimo formą.