Baltų vardyno tyrimų tradicija ir perspektyva

 

Organizatoriai:

 

Aprašymas:

Sekcija skirta sinchroniniams ir diachroniniams baltų kalbų vardyno tyrimams. 

Siūlomos temos ir problematika: 

  • Tikrinių žodžių daryba, kilmė ir semantika 
  • Onimų tyrimų metodologijos ir terminijos raida bei aktualijos 
  • Onomastikos objekto samprata ir aprėptis XXI a. 
  • Kognityviniai baltų onimų tyrimai 
  • Baltų vardynas kalbinių, kultūrinių, socialinių ir politinių vyksmų aplinkoje 
  • Laiko dimensija ir jos svarba vardyno išlikimui 
  • Baltų vardyno tyrimas kalbų kontaktų aspektu 
  • Tikrinių žodžių vartojimo polinkiai virtualioje erdvėje  

Baltų vardyno tyrimų tradiciją lėmė dešimtmečiais formuotos metodologinės ir teorinės prieigos, šiandien vis papildomos naujais tyrimų principais bei nauju požiūriu į empirinės medžiagos rinkimą ir jos pateikimą. Tradicinio pobūdžio tyrimai tebėra aktualūs ir svarbūs, o naujosios kryptys atspindi mokslo ir socialinės pažangos lemiamų reiškinių poveikį onomastikos objekto sampratai.  Dėl to kyla poreikis peržiūrėti ne tik tyrimų metodus, bet ir papildyti terminiją. 

Istorinių bei arealinių baltų vardyno tyrimų pamatą tebesudaro tikrinių žodžių darybos, kilmės ir semantikos aiškinimas, ypatingą dėmesį skiriant geopolitinėms, kultūrinėms ir socialinėms aplinkybėms. Diachroniniams tyrimams ypač svarbūs onimų virsmai nuo ankstyviausiųjų jų paminėjimų iki standartizuotų ir šiandien oficialiai vartojamų. Onimų vystymosi chronologija ir dėsningumai yra jų tyrimų ašis. Todėl šioje kongreso sekcijoje tikimasi pranešimų, pateiksiančių  naujų įžvalgų iš visų baltų kalbų vardyno tyrimų, kuriuose deramas dėmesys skiriamas ne tik erdvės, bet ir laiko dimensijai. Iš tyrėjų, nagrinėjančių nevienalyčio kultūriniu-etniniu požiūriu arealo vardyną, tikimasi pranešimų kalbų kontaktų ir vardyno sąveikos temomis. 

Alternatyviems ir išsamiems ne tik baltų onomastikos tyrimams dėl plataus semantikos ir motyvacijos paieškų spektro jau seniai savu tapo kognityvinis požiūris į onimus. Savarankiškai vystosi ir naujosios onomastikos kryptys, kurioms prielaidas kuria urbanizacijos, ekonomikos, paslaugų teikimo, naujųjų komunikacijos priemonių bei kitų sferų tikrovė. Pranešimai šiomis temomis taip pat sveikintini.  

Tikimasi, kad tokia sekcijos koncepcija ir lūkesčiai suburs Lietuvos ir užsienio baltistus konstruktyviai mokslinei diskusijai, paskatins pasidalinti tyrimų rezultatais, hipotezėmis ir rūpimomis temomis bei padės rasti atsakymus į kylančius klausimus ar iškeltų problemų sprendimus. Glaudus onomastų bendradarbiavimas yra sekcijos prioritetas. 

 

Patvirtinti pranešimai:

  • Aliaksandr Adamkovich
    Breslaujos krašto stačiatikių gyventojų pavardės – krašto baltiškos praeities įrodymas

  • Laimutė Balode, Pauls Balodis
    Dvigubi vardai ir pavardės Latvijoje

  • Laimutis Bilkis
    Dėl oikonimo Joskildai kilmės

  • Grasilda Blažienė
    Dėl Sembos prūsiškos kilmės oikonimų

  • Kazimieras Garšva
    Rytų baltų kalbų raida

  • Darius Ivoška
    Šiandieninių lietuviškų vardų su galūnėmis -as, -is, -a fiksavimo XIV-XV a. istorijos šaltiniuose ypatumai

  • Rolandas Kregždys
    Avd. lie. *Albutas ir avd. lie. Nùgara kilmė

  • Simonas Noreikis
    South Estonian placenames in Latgalia from archive data

  • Sanda Rapa
    18. gadsimta priekšvārdu antroponīmiskās ligzdas: Lejasciema piemērs

  • Christiane Schiller
    1540 m. Turkų mokesčių registras – Prūsų vardyno šaltinis

  • Veslava Sidaravičienė
    Neoficialiųjų sovietmečio Vilniaus urbanonimų sudarymo būdai ir jų kaita

  • Renāte Siliņa-Piņķe, Irēna Ilga Jansone
    Personvārdu formu daudzveidība “Latviešu personvārdu vēsturiskās vārdnīcas” izveides kontekstā

  • Daiva Sinkevičiūtė
    Dėl antrinių kamienų lietuvių dvikamieniuose varduose

  • Dmitri Sitchinava
    The Old East Slavic layer in a toponymic database and medieval East Slavic history of the Daugava basin

  • Pavel Skorupa
    Metonymy and metonymic transpositions in Lithuanian river names: Cognitive models and cultural reflections

  • Dalia Sviderskienė
    Erdvės santykių raiška arealinėje toponimijoje: aprašomojo tipo junginiai (konstrukcijos) su prielinksniais

 

Tezių teikimas: 

Jei norite skaityti pranešimą šioje sekcijoje, prašome užpildyti tezių teikimo formą.