Grįžti į sekcijų sąrašą

Organizatoriai

Aprašymas

Jau praėję 10 metų nuo tada, kai Baltijos šalys įstojo į Europos Sąjungą. Geopolitinės ir socialinės-ekonominės permainos darė įtaką taip pat ir kalbų bei kultūrų kontaktams, kalbinių nuostatų pokyčiams, kalbų hierarchijai ir t. t. Anglų kalbos hegemonija, kuri šiandien metaforiškai būna vadinama ir panacėja, ir pandemija (Phillipson 2009), nulėmė ir sau priešingą procesą – nacionalinių ir regioninių kalbų bei kultūrų konkurencingumo augimą. Dabartinio socialinio-politinio gyvenimo glokalinį pobūdį atsispindi ir bandymai apjungti globalius procesus su lokalios tapatybės stiprinimu, prasidedantys visų pirma nuo gimtosios kalbos ir kultūros pažinimo. Pasak šių dienų sociolingvisto A. Bello, mes net negalime įsivaizduoti, kokią didelę įtaką tam, ką sakome, daro mūsų socialinė, etninė ir geografinė priklausomybė[1] (Bell 2013).

Šioje teminėje sekcijoje siūloma įvairiapusiškai pažvelgti į Latgalos regioną, diskutuojant apie didžiųjų ir mažųjų kalbų bei kultūrų sąveiką XXI amžiuje (latvių, lenkų, rusų, anglų, vokiečių ir kitų kalbų kontaktus). Ypatingas dėmesys bus skirtas latgaliečių kalbos ir kultūros plėtros procesams regioniniame, nacionaliniame ir Europos kontekste.

UNESCO darbo grupės parengtame modelyje „A methodology for assessing language vitality and endangerment“ (UNESCO 2003) minimi 9 kriterijai, pagal kuriuos galima nustatyti kalbos gyvybingumą. Mes apžvelgsime latgaliečių kalbos ir kultūros situaciją, ypatingą dėmesį skirdami 4 kriterijams:

  • mokymo priemonių prieinamumas mokymui ir raštingumui;
  • reakcija į naujas terpes ir kalbos vartojimo sritis;
  • kalbos vartojimo sferų kitimas;
  • bendruomenės (kalbos vartotojų kolektyvo) narių požiūris į savo pačių kalbą.

Tikimės, kad teminėje sekcijoje dalyvaus ir kitų regioninių kalbų bei kultūrų tyrėjai, padėsiantys išryškinti šios krypties tyrimų bendrybes ir skirtumus Baltijos šalyse ir visoje Europoje. UNESCO modelio siūlymas atskleidžia bendrą Europos poziciją mažųjų kalbų klausimu, visų pirma dėl jų vertingumo ir būtinybės saugoti: kiekviena kalba įkūnija unikalią tam tikros tautos kultūrinę išmintį. Todėl bet kurios kalbos išnykimas yra nuostolis visai žmonijai[2] (UNESCO 2003).

 

[1] We cannot talk without giving ourselves away socially, ethnically, geographically.

[2] Each and every language embodies the unique cultural wisdom of a people. The loss of any language is thus a loss for all humanity.

 

Literatūra

Bell, Allan (2013). The Guidebook to Sociolinguistics. Wiley-Blackwell.

Phillipson, Robert (2009). Linguistic Imperialism Continued. New York and London: Routledge.

UNESCO (2003). UNESCO Ad Hoc Expert Group on Endangered Languages. Language Vitality and Endangerment.

Patvirtinti pranešimai

 

Jei norite paskaityti pranešimų tezes, prašome paspausti norimo pranešimo pavadinimą. 

 

Patvirtinti pranešimai

Maija Brēde
Changeability within the lexical level of Latvian under the impact of Global English
Vittorio Dell'Aquila, Gabriele Iannàccaro
Local oriented, national oriented, global oriented: the choices of Latgale
Алла Диомидова
Вильнюс – Тбилиси: особенности иноязычного лингвистического ландшафта (ЛЛ)
Ingars Gusāns
Glokalizācijas elementi latgaliešu mūzikā
Angelika Juško-Štekele
Tradīcija un ideoloģija: Aglonas svētceļojuma diskurss
Antra Kļavinska
Vietvārdi baltu frazeoloģijā: starptautiska, nacionāla un lokāla rakstura kultūras zīmes
Hannes Korjus
Ludzas igauņi, skolu, pārtautošanas un izloksnes jautājums Latgalē XX gadsimta 20.–30. gados
Linda Lauze
Glokalizācija latviešu valodas kā svešvalodas apguvē
Sanita Lazdiņa
„Man ar valodas mācīšanu nav nekāda sakara” – izglītības politika un prakse glokalizācijas procesu kontekstā
Vladislavs Malahovskis
Reģionālisma izpausmes un/vai separātisms - diskurss par Latgales īpatnību saglabāšanu 20. gadsimta 20. gados
Olga Alexandrovna Meshcheryakova, Heidi Ann Erbsen
The effects of globalization on linguistic culture: case study on the linguistic features of public information regarding the European Union provided to Russian users
Влияние глобализации на лингвокультуру: лингвистические особенности общественной информации, предоставляемой для российских пользователей по Европейскому Союзу
Solvita Pošeiko
Vai šodien notiek kas interesants? – afišas kā glokalizācijas spogulis („ausmeņa kebabs” piemērs)
Ilga Šuplinska
Ticējumu izpratne un funkcionalitāte mūsdienās: Viļakas piemērs
 

Atsisiųsti visų šios sekcijos pranešimų tezes

 

Grįžti į sekcijų sąrašą